iDemokratija

Akivaizdu, kad valstybės tarnyboje turėtų dirbti sumanūs ir talentingi žmonės. Atitinkamai, valstybės tarnyba turi būti patraukli vieta dirbti tokiems žmones. Tačiau dažnai visi "akivaizdu" ar "tik kvailys nesutiks" nereiškia, kad po to sekantys teiginiai yra neginčijamai teisingi.

Sekant John Stuart Mill galima prieštarauti teigiant, kad talentingiausiu žmonių pritraukimas į valstybės tarnybą gali būti pražūtingas valstybei. Kuo efektyvesnis valstybės aparatas pritraukiantis sumaniausius žmones į biurokratiją, tuo mažiau talentingų žmonių lieka visuomenėje. Tai savo ruožtu reiškia, kad visuomenėje nebėra kam suprasti valstybės politiką ir argumentuotai ją kritikuoti. Bet kokie teisingi ir neteisingi visuomenės argumentai bus atremti kur kas didesnį išsilavinimą ar patirtį turinčių valstybės tarnautojų. Kitaip sakant valstybė lieka be pilietinės visuomenės ir galų gale stagnuoja.

Šį argumentą galima grysti vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimais valstybės tarnyboje ir privačiame sektoriuje, tačiau šis pagrindimo kelias būtų neįtikinantis bei vedantis į begalinius ginčus apie "teisingus" užmokesčių ir kitų kompensacijų už darbą skaičiavimus. Net ir tarus, kad valstybės tarnyboje vidutiniai atlyginimai yra didesni nei privačiame sektoriuje, būtų sunku prieštarauti teiginiams, kad didesni biurokratų darbo užmokesčiai yra būtini korupcijos prevencijai ir, kad yra būtina valstybės tarnyboje suburti kompetetingus asmenis, kitaip sunku įsivaizduoti sėkmingą valstybės funkcionavimą.

Todėl, nors ir atrodytų logiškas, Mill'o argumentas neįtikina. Tačiau toks jis atrodo tik, jei daroma prielaida, kad yra šnekama apie tiesioginį visuomenės dalyvavimą politikoje. T.y. jei talentingų žmonių įdarbinimą valstybės tarnyboje suprantam, kaip atitinkamą visuomenės politinio potencialo praradimą. Tokia situacija gali būti tik tiesioginėje demokratijoje, kur individas betarpiškai dalyvauja politikos formavime. Tačiau kalbant apie atstovaujamąją demokratiją, kur individas politikoje dalyvauja per deleguotus atstovus, Mill'o argumentas darosi įtikinamesnis.

Parlamentas yra pagrindė atstovaujamosios demokratijos institucija, joje veikiančios politinės jėgos yra politinės partijos. Politines partijos parlamente atstovauja savo rinkėjus kur vykdo politinę programą pristatytą visuomenei rinkimų metu. Tokiu būdu konkurencija dėl talentingų žmonių turi būti suprantame ne kaip tarp valstybės tarnybos ir visuomenės, bet kaip tarp valstybės tarnybos ir partijų. Valstybės politikos formavime norintis dalyvauti pilietis renkasi tarp darbo politinėje partijoje ir valstybės tarnyboje. Jei valstybės tarnyba, o ne politinė partija teikia geresnes finansines sąlygas ir platesnes realaus politinio poveikio galimybes, tada politinis talentas gravituoja link valstybės tarnybos, partijose paliekant vidutiniokus.

Todėl ne darbo užmokesčio skirtumai patvirtina šį argumentą, bet tokie įvykiai, kaip Seimo rinkimus laimėjusių konservatorių partijos nesugebėjimas ne tik rasti tinkamo partijos nario į svarbų užsienio reikalų ministro postą, bet ir partijos lyderių talento stoka išnaudoti sėkmingus rinkimų rezultatus. Taip Lietuvoje susidaro geresnes sąlygas užsiimti politikos formavimu esant valstybės tarnautoju, o ne politinės partijos nariu. Tokia sistema funkcionuoja už demokratinių procesų ir institucijų ribų: rinkimų ir parlamento. Tai neleidžia pilietinei visuomenei per atstovus dalyvauti politikos formavime ir sukurti politinės konkurencijos atmosferą, o be politinės konkurencijos valstybė yra ne demokratinė.

"Didinant politinį aktyvumą tai turės lemiamos įtakos" - Seimo Pirmininkas Viktoras Munitanas, Žinių radijo laidoje "Pozicija". Sakydamas "tai" jis turi mintyje dažnai rengiamus referendumus, kur piliečiai galėtų reikšti savo nuomonę įvairiais valstybės valdymo klausimais. Trumpame sakinyje, vieną iš aukščiausiu Lietuvos Respublikos valstybės pareigybių užimantis žmogus, daro keletą, jei ne klaidų, tai bent jau neapgalvotų, prielaidų.

Pirma, neretai politikai skelbiasi besirūpinantys pilietinio aktyvumo skatinimu. Tačiau retai, jei iš vis, yra įvardinama kodėl "mažo aktyvumo" problemą (tariant, kad tokia ištikro yra) reikia spręsti kažką keičiant visuomenėje. Gal reikėtų pradėti nuo LR Seimo Pirmininko ir kitų jo 140 kolegų, "politiškumo" didinimo? Nes, antra, perspektyva rinkimuose balsuoti už žmones manančius, kad "tai turės lemiamos įtakos" neatrodo patraukli ar net prasminga. Šiuo atveju "tai" gali būti bet kas. Esmė yra tame, kad iš Seimo nario, galima būtų tikėtis kiek sudėtingesnio mastymo, nei tikėjimo jog kažkoks vienas "tai" gali turėti "lemiamos įtakos" socialiniams procesams. Trečia, ir svarbiausia, dažnas referendumų organizavimas reiškia atstovaujamosios demokratijos silpninimą, parlamento svarbos mažinimą ir galų gale populistinės visuomenės, kur mažumų teisės yra, geriausiu atveju smarkiai apribotos, susikūrimo (wikipedia apie referendumų kritiką).

Jei Lietuvoje bus įteisintos, žmogaus teisę į slaptą balsavimą pažeidžiančios, rinkimų įstatymo pataisos, leidžiančios internetinį balsavimą, tada tokių Muntiano "idėjų" įgyvendinimo galimybės atrodys realios. Tačiau tai reikš, kad Lietuvos Respublika bus dar mažiau panaši į parlamentinės demokratijos valstybę. Referendumai ir e-balsavimas yra efektyvus būdas paversti, jau ir dabar silpną parlamentą, į visiškai nereikšmingą instituciją, kur be jokių diskusijų tvirtinami Vyriausybės parengti įstatymų projektai. Naivu tikėtis, kad tokioje situacijoje, dominuojant vykdomajai valdžiai, referendumai įgalins visuomenę efektyviai dalyvauti valstybės valdyme.

Tarkim internetinis balsavimas yra saugus. Bankai užtikrina 100% saugumą, kažkokiu tai būdu garantuojamas balsavimo privatumas ir anonimiškumas. Ir žinoma taip pat tarkim, kad internetinio balsavimo šalininkų didžioji teorija aiškinanti mažėjantį piliečių dalyvavimą rinkimuose, tuo kad yra per sudėtinga ar sunku balsuoti, yra teisinga. Tai yra priimu i-balsuotojų prielaidas, įsivaizduoju kad jos yra teisingos. Tada vistiek tikėčiausi, kad i-balsuotojai turėtų kokią nors nuomonę dar bent jau dviem klausimais:

"Lengvi" balsai

Jei žmogus yra toks užsiėmęs reikalais, kad neturi laiko sekmadienį valandą pasivaikščioti iki balsavimo vietos, tai kiek jis laiko skiria rinkiminių programų analizei? Tam, kad balsas būtų motyvuotas rinkėjas turėtu bent jau truputi susivokti, kuo skiriasi konservatorių siūloma programa nuo liberalų. Aišku rasti 3 skirtumus LT partijų programose galbūt yra praktiškai neįmanomas uždavinys. Tačiau vistiek balsavimo teisė reiškia pareigą balsuoti atsakingai. Paskaityti laikraščius ar pažiūrėti vieną kitą politinę laidą turėtu būti lyg ir būtina.

Taigi gyžtant prie užsiėmusio rinkėjo, neturinčio laiko nukeliauti iki balsavimo vietos, bet pasiryžusio balsuoti nuo savo "sofkutės". Už ką jis balsuos? Ar galima tikėtis kad jis rytoj prisimins už ką balsavo? Ir kodėl? Kaip tokie "lengvi" balsai įtakos rezultatus? Iš žmogus balavusio dėl savo politinių įsitikinimų, kuriam atstumas iki balsadėžės nėra kliūtis , bent jau galima tikėtis pilietinės išrinktųjų kontrolės, ko aš galiu tikėtis iš rinkėjo kuris greičiausiai net neprisimins už ką balsavo?

Nevienodos balsavimo sąlygos

Kiek procentų Lietuvos gyventojų turinčių rinkimo teisę turi galimybę ir gali naudotis internetu? Neturiu statistikos, bet tarkim ~35% ir, galbūt klystu, bet manau kad dauguma gyvena miestuose ir turi šiokį tokį išsilavinimą. Tai reiškia, kad įvedus i-balsavimą dalyvavimas politiniame procese palengvinamas vienai socialinei grupei taip didinant jos įtaką politiniams sprendimams. Kaip i-balsuotojai užtikrins, kad visi Lietuvos piliečiai turi vienodas galimybes atiduoti savo balsą?

Todėl aš iš internetinio balsavimo šalininkų tikėčiausi ne vien tik diskusijos apie technologijas saugios jos ar ne, bet ir fundamentalesnių atsakymų: kaip jų siūloma technologija padės gerinti demokratijos kokybę ir kaip tai leis užtikrinti lygias teises visiems piliečiams.

Atrodo, greitai Lietuvoje vykstančiuose rinkimuose bus galima balsuoti internetu. Esant tokiai galimybei rinkėjui nereiktų eiti į balsavimui skirtą vietą, ji/s savo balsą galėtų atiduoti būdamas bet kur, ten kur yra interneto ryšys.

Remiančių tokią idėją yra daug ir įvairių:

• Daugiau nei 13 000 LR piliečių
• LR prezidentas
• LR Seimas
• Ir t.t.

Paaiškinimai kodėl mums reiktų galimybės balsuoti internetu pas visus yra panašūs:

1. Padidinti dalyvaujančių rinkimuose skaičių: palengvinant balsavimą, skatinant balsuoti siūlant naujas balsavimo formas
2. Rinkimų efektyvumas: kaštų mažinimas, balsų skaičiavimo palengvinimas
3. Informacinių technologijų plėtra šalyje ir rinkimų modernizavimas

Tačiau, kaip balsavimas internetu padės spręsti šias problemas ar ką išvis bendro ši technologija turi su išvardintomis problemomis e-balsavimo šalininkai per daug neaiškina, o jų pateikiami argumentai paremti nepagrįstomis prielaidomis:

Rinkėjų aktyvumas

E-balsavimo šalininkai teigia, kad dalyvavimo rinkimuose mažėjimas yra susijęs su esamo balsavimo sudėtingumu ar nemodernumu. Tačiau argumentų ar statistikos paremiančios šį teiginį nėra (galbūt aš nerandu). Internetinio balsavimo šalininkai turėtų paaiškinti, kodėl dalyvavimo rinkimuose mažėjimas yra nesusijęs su pačios politinės sistemos problemomis, vienodomis partijų programomis, geriausiu atveju ne itin protingais politikais.

Esama rinkimų sistema, stabdo pokyčių galimybę. Tarkim aš gal būt kada nors ir balsuočiau, norėdamas kad partija X gautu daugumą Seime, bet aš nebalsuosiu nes tik teoriškai galiu įtakoti kurie partijos nariai pateks į Seimą, nes partijos nariams esantiems sąrašo viršuje vietos garantuotos.

Balsavimas internetu tokios situacijos tikrai nepakeis. Turi būti keičiama politinė sistema duodanti rinkėjui galimybę įtakoti valstybę, tada galima tikėtis ir didesnio piliečių aktyvumo.

Rinkimų efektyvumas

Teigiama, kad įvedus e-balsavimą bus galima sutaupyti pinigų, o rezultatus galima gauti žymiai greičiau. Vėlgi kur įrodymai, kad e-balsavimas bus pigesnis, kad sistemos palaikymas ir tobulinimas kainuos mažiau. Seimo dokumentuose pateikiama kaina ~2.5 milijono litų. Juokingiausia eilute 1500lt "sistemos priežiūrai, auditui bei visuomenės švietimui". Bet net ir 2.5m litų, iš kur šita suma kas ją suskaičiavo, kaip suskaičiavo? Itariu kad šitą skaičių sugalvojo pekeliunas. Taip pat, kaip taisyklė IT projektai kainuoja N kartų daugiau nei kad būna planuota. Galų gale taupyti vienos iš pagrindinių demokratinių institucijų sąskaita yra neatsakinga, žymiai protingiau būtų sutaupyti iš visokių plūgų tampimo.

Kuo netenkina dabartinis rinkimų rezultatų pateikimo greitis, taip pat sunku suprasti. Juk beveik tikslūs rezultatai jau žinomi rinkimų naktį. Ką pakeis galimybė rezultatus žinoti iškart po balsavimo vietų uždarymo?

Informacinių technologijų plėtra

Apie ką čia šnekama sunku suprasti. Pirma, atrodo maišoma priežastis su pasekme. Ar Estijoje Skype pagamintas dėl to kad jie turi e-balsavimą ar e-balsavimą turi dėl to kad turi Skype? Be to ar investicijų į modernias technologijas pritraukimo kelias yra demokratinių institucijų kaitaliojimas ar investicijoms patrauklių įstatimų ir sąlygų kūrimas?

Internetinis balsavimas sunkai užtikrina balsavimo saugumą ir rinkimų skaidrumą. Potencialus tokios reformos privalumai abejotini ir neatsveria galimų problemų (tiksliau pavojų). Todėl internetinis balsavimas neturėtų būti naudojamas. Piliečių dalyvavimas valstybės valdyme turi būti skatinamas ne rinkimų technologijos kaitaliojimais, o politinės sistemos reforma įgalinančia žmones įtakoti ir keisti valstybės politiką.

Įdomu kiek pasirašytu peticiją prieš e-balsavimą? Arba ar bus partija pasisakanti prieš visa tą e-populizmą?

Nuorodos apie e-balsavimą:

Statistika apie e-balsavimo įtaką rinkėjų aktyvumui

"Rinkėjai yra tinginiai" - gal nevisai teisingas požiuris

Balsavimas paštu taip pat nepatikimas

DPI e-balsavimo studija

Argumentai prieš e-balsavimą

Dar argumentų prieš