Politinės teorijos pradžiamokslis Liberalų ir centro sąjungos frakcijai
Seimui atmetus įstatymų pataisas, turėjusias leisti internetinį balsavimą, LiCS, viena iš entuziastingiausiai šį projektą rėmusių partijų, skelbia pareiškimą teigiantį neva Lietuva padarė didelį žingsnį atgal. Esą valstybė prarado galimybę modernizuoti savo politines institucijas bei atsisakė efektyvaus, LiCS nuomone, būdo skatinti piliečių dalyvavimą politikoje.
Vakarykštis "monolitinis" Seimo balsavimas prieš įstatymų pataisas, kuriomis siūlyta įteisinti elektroninį balsavimą, net nesutinkant su siūlymu šias pataisas grąžinti tobulinti, rodo, jog dauguma parlamento narių tik žodžiais "remia" žinių ekonomiką, e. valdžią ir kitas pažangą skatinančias iniciatyvas.
Visų pirmą, kaip ir dera reikalą turint su institucija, pasitikėjimas kuria visuomenėje vargu ar siekia dviženklį procentų skaičių, reikia būtinai tikrinti toje institucijoje dirbančių asmenų teiginius. "Monolitinis" balsavimas, turėtų reikšti vieningą, nepasižyminti didele opozicija balsavimą. Nekreipiant dėmesio į tai, kad taip suformuluodama kritiką, LiCS tuo pačiu teigia, kad jie yra tokia niekinga frakcija, kad jos opozicija nepajėgi suteikti daugialypiškumo tam, taip vadinamam "monolitui", o žiūrint į balsavimo duomenis panašu, kad LiCS šį žodį supranta labai savotiškai.
Iš 77 balsavusių Seimo narių už įstatymo atmetimą pasisakė 44, tuo tarpu internetinio balsavimo pageidavo 33 Seimo nariai. Kitaip, už - 57% prieš - 43%, įstatymo projektas atmestas 14% balsų persvara. Reikia tikrai liberaliai žiūrėti į skaičius, kad galėtum išdrįsti tvirtinti, kad įvyko "Vakarykštis 'monolitinis' Seimo balsavimas".
Nediskutuojant apie "žinių ekonomiką" ir "kitas pažangą skatinančias iniciatyvas", kurių žlugdymu LiCS kaltina Seimą, yra taip pat teigiama, kad internetinio balsavimo atsisakymas yra ir smūgis e-valdžios vystymui Lietuvoje. LiCS, šioje vietoje, reiktų bent pačiame paprasčiausiame lygyje pabandyti pastudijuoti valstybės veiklos principus ir politinę teoriją, bent jau tam, kad savo mintis galėtų reikšti sąvokomis turinčiomis įprastesnę reikšmę. Tik, kaip ir "monolito" atveju, žodžius naudojant, kaip patinka ar kaip leidžia pradinis išsilavinimas, galima bandyti gretinti valdžios ir rinkimų institucijas. LiCS turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad vykdomoji ir atstovaujamoji, įstatymus leidžianti, valdžios demokratinėse valstybėse yra atskirtos. Vykdomosios valdžios rūpestis yra užtikrinti: sklandų ir, ką itin pabrėžia liberalioji politinė mintis, apie kurią LiCS matyt mažai težino, piliečiams minimaliai trukdantį valstybės institucijų funkcionavimą. Tuo tikslu daugelis pasaulio valstybių kuria e-valdžios projektus, turėsiančius palengvinti piliečio ir valdžios santykius. Tačiau rinkimai atlieka visiškai kitokią funkcija, jų metu piliečiai laikinai suteikia atstovavimo ir valdymo teisę vienoms ar kitoms politinėms organizacijoms. Valdžia, nei e-, nei b-, nei oh- šiame procese negali dalyvauti, nebent šneka eina apie įvairias putinlendo tipo valstybes.
LiCS frakcijos narys Vytautas Bogušis piktinasi: "Toks 'retrogradiškas' balsavimas parodo, kad Seimas tebėra įstrigęs XX a. stereotipų gniaužtuose". Paliekant 'retrogradiškumo' temą kitam kartui, Vytautui norėčiau priminti, kad jo taip vadinami "stereotipų gniaužtai" išties yra net ne XXa., o XIXa. Žinant, kad LiCS frakcijos Seime politinės teorijos supratimas yra apgailėtinas, nestebina ir atitinkamos srities istorijos žinios. Slaptas balsavimas, ką politikas vadina "stereotipu", buvo pradėtas naudoti Australijoje 1856 metais, kaip vienintelis efektyvus būdas išvengti balsų papirkinėjimo. Iki XIXa. pabaigos dauguma demokratinių valstybių buvo šio "stereotipo gniaužtuose".
Beveik kiekvienas LiCS pranešimo sakinys yra pažymėtas panašios politinės "išminties", kadangi mano tikslas nėra parašyti politinės teorijos įvadą (o vertėtų, kažką panašaus į tą geltonų knygų seriją "for dummies" pvz "Democracy for dummies"), užteks ir šių pastabų.