iDemokratija

Pirkti puslapio dydžio plotus dienraščiuose (2007m lapkričio m. 17 d. Lietuvos Rytas) ir juose talpinti pareiškimus matyt tampa nauja politinio aktyvizmo forma.

Tokiuose pareiškimuose rašyti "mes nevaldome jokių žiniasklaidos priemonių" atrodo kiek keistai. Aš nevaldau jokių prekybos centrų, bet tai netrukdo ten nusipirkti bet ką. Žinoma tik hipotetiškai, deja mano galimybės, pirkti bet ką yra smarkiai apribotos, kaip ir galimybės užsiimti šiuo naujuoju dalyvavimo politikoje būdu. Tačiau šis pareiškimas, suprantant jį kaip atsaką į kitą to pačio žanro kūrinį, yra įdomus kitu požiūriu.

Mes nevaldome jokių žiniasklaidos priemonių, dėl to pageidaujame, kad su suderintais sutarčių ... projektais ... galėtų susipažinti ... visi Lietuvos piliečiai - iš pareiškimo

Žinoma labai malonu, kad verslo atstovai taip rūpinasi mūsų žiniomis, bet ar taip suformuluotu teiginiu nenorima pasakyti, kad kiti asmenys ar organizacijos valdo žiniasklaidos priemones ir taip sąlygoja kas ir kaip patenka į vargšų "visų Lietuvos piliečių" galvas? Taigi ar nebandoma teigti, kad jei kas nors išdrįsta pakritikuoti tam tikrų asmenų veiklą, tai ta kritika yra ne šiaip alternatyvios nuomonės išraiška kviečianti diskusijai, bet žiniasklaidos priemonėmis atliekama "visų Lietuvos piliečių" apgaudinėjimo ar viešųjų ryšių akcija?

Žinojome, kad ne visi verslo interesai sutiks, jog dabartinės mažumos Vyriausybės ar Seimo daugumos pozicija dėl energetinių galių sujungimo yra vienintelis galimas sprendimas.

Žinome, kad yra interesų, kurie niekada nesupras Lietuvos energetinės nepriklausomybės svarbos.

Iš pradžių pranešimo autoriai sugretina save su Vyriausybe ir Seimu, tai yra prisistatoma, kaip valstybės reikalus išmanančių, verslo vyrų grupė. Po to parodoma kad "yra interesų", kurie nepritaria Vyriausybei, Seimui ir tiems valstybiniu mastymu pasižymintiems verslo atstovams. Galiausiai tie "kiti" nesupranta Lietuvos energetinės nepriklausomybės svarbos. Kadangi energetika yra gyvybiškai svarbi valstybei, kaltinimas energetinės nepriklausomybės svarbos nesupratimu yra beveik kaltinimas valstybės nepriklausomybės svarbos nesupratimu. Tokia konstrukcija negali nežavėti. Tarkim sakau (prieš tai aišku atitinkamai suplanavęs) - "manau, kad asmenų, kurie penkiasdešimt metų dirbo Lietuvai, iš jų penkiolika nepriklausomai, valdymas turi katastrofiškų pasekmių valstybei". Tai ištaręs aš turėčiau susilaukti ne argumentų rodančių mano neišmanymą, o kaltinimų, kad aš nesuprantu, kas yra gyvybiškai svarbu valstybei, o vėliau galbūt net sektu kaltinimas valstybės griovimu.

Bet man matyt negresia kaltinimai, planų rezgimu, kaip sugriauti vieną ar kitą valstybei gyvybišką projektą, nes aš neturiu galimybių dalyvauti politiniame gyvenime, bent jau iki tol kol negalėsiu, nevaldydamas jokių žiniasklaidos priemonių, pirkinėti puslapio dydžio plotus savo politinei nuomonei pareikšti.